HomeReceptai Mielinės tešlos receptas

Mielinės tešlos receptas

Posted in : Receptai on by : Virejas

MIELINĖS TEŠLOS RECEPTAI 

I receptas 
500 g miltų, 
250 g pieno arba vandens, 
20 g mielių, 
1 kiaušinis, 
50 g cukraus, 
50 g margarino, 
5 g druskos, 
citrinos ar apelsino žievelės, 
ar vanilino. 
Išeiga apie 800 g. 

II receptas 
500 g miltų, 
250 g pieno, 
25 g mielių, 
2 kiaušinių tryniai, 
100 g cukraus, 
100 g margarino, 
5 g druskos, 
citrinos ar apelsino žievelės, 
ar vanilino. 
Išeiga apie 800 g. 

III receptas 
500 g miltų, 
250 g pieno, 
30 g mielių, 
4 kiaušinių tryniai, 
120 g cukraus, 
120 g margarino, 
3 g druskos, 
60 g razinų, 
citrinos ar apelsino žievelės, 
ar vanilino. 
Išeiga apie 1 kg. 

IV receptas 
500 g miltų, 
250 g pieno, 
30 g mielių, 
6 kiaušinių tryniai, 
150 g cukraus, 
125 g margarino, 
3 g druskos, 
citrinos ar apelsino žievelės, 
ar vanilino. 
Išeiga apie 1 kg. 

Mielinių tešlų pagrindą sudaro miltai, skystis (pienas arba vanduo) ir mielės. Kepinių kokybei pagerinti į tešlą dedama riebalų, kiaušinių, cukraus, razinų ir kitų priedų. 
Paprasta mielinė tešla (be pagerinančių priedų) gaminama iš įvairių rūšių kvietinių miltų, o pagerinta tešla — iš aukščiausios ir pirmos rūšies kvietinių miltų, turinčių ne mažiau kaip 35—40% geros kokybės glitimo. 
Vandens, maišant tešlą, imama apie 50% miltų svorio. Jei tešla maišoma su pienu, jo pilama truputį daugiau. Skysčio kiekis priklauso nuo miltų kokybės ir nuo pagerinančių priedų kiekio. Geresnių miltų tešla daroma minkštesnė, o blogesnių — kietesnė. Jei iš blogų miltų paruošiama per minkšta tešla, tai suformuoti gaminiai išsklinda, o kepdami sukrinta. Kai į tešlą dedama daug cukraus, tešla taip pat daroma truputį kietesnė. 
Maišant tešlą, skystis pašildomas iki 35° C temperatūros. Jame išleidžiamos paruoštos mielės. Į paprastą mielinę tešlą vienam kilogramui miltų mielių dedama 20— 30 g, o į pagerintą — 50 g ir daugiau. Jei į tešlą įdedama per mažai mielių, tai tešla blogai ir ilgai kyla. Pridėjus į tešlą per daug mielių — pyrage jaučiamas mielių skonis. 
Pagerinantieji priedai — cukrus, riebalai — pablogina tešlos elastingumą, sulėtina mielių veikimą, todėl jie į tešlą dedami tiktai po to, kai jau tešla būna iškilusi. Dėl šios priežasties mielinė tešla ir gaminama dviem budais: be įmaišalo ir su įmaišalu. Kai kepami paprasti pyragai, tešla iš karto užmaišoma ir užminkoma. O kai kepami pagerinti pyragai, tai pirmiausia užmaišoma skysta tešla — įmaišalas, leidžiama jam pakilti ir tik po to tešla minkoma, sudedant visus pagerinančius priedus. 
Druskos mieliniams kepiniams dedama 8—10 g vienam kilogramui miltų. Ji ištirpinama skystyje. Kai tešla ruošiama su įmaišalu, druska sudedama prieš minkymą. 
Cukrus ir kiaušiniai į tešlą dedami taip pat prieš minkymą. Jeigu kiaušinių visai nededama arba jų dedama mažai, cukrus ištirpinamas skystyje. Jeigu kiaušinių dedama daugiau, cukrus ištrinamas su kiaušiniais arba su tryniais iki purios masės. 
Riebalai įmaišomi į tešlą, baigiant minkyti. Kad riebalai tešloje vienodžiau pasiskirstytų, jie dedami šiek tiek pašildyti (grietinės konsistencijos) ir įminkomi į tešlą, dedant po truputį, kad tešla nesuslūgtų. 
Razinos ir cukrinukai į tešlą sudedami baigiant minkyti, kad nesusimaigytų. 
Įvairūs prieskoniai į tešlą taip pat sudedami baigiant minkyti, kad išliktų jų aromatas. 
Tešla minkoma tol, kol atšoka nuo rankų ir indo sienelių. 
Išminkyta tešla kildoma 30° C temperatūroje. Per šiltai kildant, tešla greičiau iškyla, tačiau kepdama ji vėl sukrinta. Kilimo metu tešla paminkoma, kad pasišalintų dalis ang- 
lies dioksido ir pagerėtų mielių veikimas. Tešla, paruošta iš prastų miltų, paminkoma vieną kartą, o iš gerų miltų — du kartus. Kai tešlos pasidaro dvigubai daugiau — ji jau iškilusi. Tešla paprastai iškyla per 1—2 valandas. Minkšta tešla greičiau iškyla, kieta tešla — kiek lėčiau. Kildinimo laikas taip pat priklauso nuo tešlos bei miltų kokybės. Pagerinta tešla ilgiau kyla. 
Gerai išminkytos ir normaliai iškil-dintos tešlos kepinio riekutė būna elastiška, akutės smulkios ir vienodos. 
MIELINĖS TEŠLOS GAMINIMAS 
Gaminant paprastą tešlą (be įmaišalo), ji užminkoma, kildoma, formuojama, pakartotinai kildoma ir kepama. Gaminant pagerintą tešlą (su įmaišalu), pirmiausia įmaišomas įmaišalas, jis iškildomas, po to tešla užminkoma, kildoma, formuojama, pakartotinai kildoma ir kepama.
Paprastos mielinės tešlos maišymas. Pirmiausia išsijojami miltai. Po to pašildomas skystis, suberiama druska, cukrus ir maišoma, kad ištirptų. Supilamos paruoštos mielės. Jei dedama kiaušinių, jie taip pat įmušami į skystį. Tada beriami miltai ir minkoma tešla. Baigiant minkyti, sudedami šiek tiek pašildyti riebalai ir prieskoniai. Užminkius tešlą, indo sienelės turi likti švarios. Išminkytos tešlos paviršius sulyginamas, aptepamas riebalais arba užbarstomas miltais, uždengiamas švaria šluoste, ir pastatoma kilti. 
Pagerintos mielinės tešlos maišymas. Į dubenį išsijojami miltai. Viduryje padaroma duobutė. Tešlai maišyti skirtas skystis pašildomas, į jį supilamos praskiestos mielės, pamaišoma ir supilama į miltuose padarytą duobutę. Miltų į skystį primaišoma tik tiek, kad viduryje tešla pasidarytų rūgščios grietinės tirš-tumo. Tešla apiberiama šonuose likusiais sausais miltais, uždengiama ir pastatoma kilti, kol ji išsiveržia pro miltus. Per tą laiką ištrinami kiaušiniai su cukrumi, paruošiami riebalai, prieskoniai, skardos. Kai įmaišalas iškyla, į jį sudedami paruošti priedai, tešla vėl minkoma ir kildoma taip pat, kaip paprasta. 
Mieline tešlą galima kildinti ir šaltai. Daroma taip: mielės praskiedžiamos piene, užminkoma tešla ir pastatoma kambario temperatūroje 6—10 valandų. Po to tešla formuojama, leidžiama pakilti ir kepama. Tokiu būdu pyragą galima užmaišyti, išeinant į darbą, ir išsikepti, grįžus iš darbo. 
Tešlos formavimas. Iš mielinės tešlos gaminamos įvairiai suformuotos paprastos bei įdarytos bandelės, formelėse keptos bandelės-bobelės, spurgos, paprasti pyragai, pagerinti pyragai-plokštainiai, įdaryti pyragai, įdaryti vyniotiniai, riestės, formose kepti minkšti pyragai-bobos. 
Iš tešlos, paruoštos pagal I receptą, kepama paprastos bandelės ir paprasti pyragai. 
Iš tešlos, paruoštos pagal II receptą — įdarytos bandelės, įdaryti pyragai, vyniotiniai. 
Iš tešlos, paruoštos pagal III receptą — pagerintos bandelės, pagerinti pyragai-plokštainiai, riestės. 
Iš tešlos, paruoštos pagal IV receptą — bobelės, bobos. 
Iš tešlos, paruoštos pagal III ir IV receptus (tik be razinų), verdamos spurgos. 
Suformuoti gaminiai dedami į pašildytais riebalais plonai išteptas skardas. O formose kepami gaminiai dedami į plonai riebalais išteptas ir pyrago džiūvėsėliais arba kapotais riešutais pabarstytas formas, kad lengviau išsiimtų. Suformuoti gaminiai pakartotinai kildomi apie 25— 60 min. Smulkūs ir pagerinti gaminiai kyla ilgiau, paprastesni gaminiai — greičiau. Gaminiai kildomi pridengti švaria drobe, kad neapdžiūtų. 5—10 minučių prieš kepimą gaminių viršus patepamas išplaktais kiaušiniais, kiaušinių tryniais ar saldytu pienu. Tie gaminiai, kurių paviršius bus barstomas miltiniu cukrumi arba glazūruojamas, patepami šildytu sviestu. Nuo sviesto plutelė įgauna malonų aromatą ir būna minkšta. Jeigu gaminiai nepatepami, tai kepant paviršiuje greitai susidaro plutelė, kuri susproginėja. 
Pateptas gaminių paviršius kartais apibarstomas kristaliniu cukrumi, cukrumi, sumaišytu su cinamonu, kapotais riešutais, aguonomis, kapotais riebios tešlos trupiniais. Be to, kai kurie gaminiai puošiami gražiai suformuotais ar plonai iškočiotais ir formelemis išpjaustytais tos pačios tešlos gabaliukais. 
Tešlos kepimas. Paruošti kepiniai kepami karštai — 230—250° C temperatūroje. Tešlą galima kepti su garu, tada kepiniai geriau iškyla. Smulkūs kepiniai kepami karščiau, negu stambūs. Ar kepiniai iškepę, nustatoma pagal kepimo laiką ir spalvą. Smulkūs kepiniai iškepa per 10—15 min. Iškepę jie atšoka nuo skardos. Stambesni kepiniai iškepa per 30—60 min. Ar kepinio vidus visai iškepęs, patikrinama, įsmeigiant balanėlę. Jei ištraukus, ji būna sausa,— kepinys iškepęs, jei aplipus,— dar žalias. 
Iškepę kietesni kepiniai iš karto išimami iš skardų. Minkšti kepiniai palaikomi formose apie 5 min., po to išimami ir dedami ant švaria drobe padengto stalo. Jei karšti kepiniai iš karto sudedami į indus, jų apačia sudrėksta. 
Jeigu kepinys neatšoka nuo formos sienelių, forma palaikoma pridengta drėgna šluoste, ir po to kepinys išimamas. 
Jei norima, kad plutelė būtų plona ir minkšta, dar karšti kepiniai patepami sviestu. 
Ataušę mieliniai kepiniai papuošiami: kai kurie kepiniai apsijojami miltiniu cukrumi, kiti glazūruojami ir apibarstomi pakepintais riešutais, cukraus kruopelėmis, treti papuošiami cukrinukais, riešutų puselėmis. 
Mieliniai kepiniai būna skanūs tik švieži. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *